„Anykščiai… Sugrįžęs į gimtąjį miestelį, neberadau nė vieno giminės, nė vieno vietos žydo… Kas privertė juos pakelti ranką prieš niekuo dėtus senelius, moteris, vaikus? Šis klausimas man ligi šiol kaip juodas akmuo širdy“, – taip rašytojui Rimantui Vanagui Izraelyje prieš keletą dešimtmečių pasakojo per masines žydų žudynes gyvas išlikęs Elijas Berkovičius.
Elijas Berkovičius tapo vienu iš ne daugelio Anykščių žydų, kuriam pavyko išsigelbėti. Tačiau iki pat savo mirties jis prisiminė veidus tų, kurie ryžosi sušaudyti savo kaimynus, o kartais net ir bičiulius. Šiandien liudytojų, prisimenančių, kas vyko Anykščiuose per Holokaustą, vos vienas kitas.
Antrojoje „Radijo dokumentikos“ ciklo apie Lietuvos žydų miestelius dalyje – pokalbiai su tais, kurie dar atmena tarpukario Anykščius, kuriuose kas antras miestelio gyventojas buvo žydas. Kaip prieš karą atrodė Anykščių štetlas, kaip žydai ir lietuviai sugyveno tarpusavyje, ir galiausiai, kaip šiandien Anykščiai įamžina savo žydų istoriją?