Kaip prieš karą atrodė Kelmė, kaip žydai ir lietuviai sugyveno tarpusavyje, kaip šiandien miestelis atsimena savo žydus?
„Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kartu su tėvais, sese ir jos dukrele pabėgom į Jakovo Chaluzino ūkį, keli kilometrai nuo Kelmės. Ten jau radome daugybę besislepiančių žydų šeimų. Po kelių dienų mums pranešė, kad Kelmė dega, tuomet savo gimtuosius namus praradau amžiams", – tai vienas iš Holokaustą Kelmėje išgyvenusių žydų liudijimų.
Per Antrajį pasaulinį karą Kelmė sudegė, išliko vos vienas kitas pastatas. Šiandien miestelyje nebėra namų, liudijančių apie turtingą Kelmės žydų istoriją.
Manoma, kad į Kelmę žydai ėmė keltis XVII amžiuje, o ilgainiui jie tapo didžiausia gyventojų grupe miestelyje. Prieš Antrąjį pasaulinį karą ir Holokaustą Kelmė buvo svarbus religinis žydų centras. Čia veikė pasaulyje garsi Kelmės Talmud Tora jašiva, kurioje buvo ruošiami rabinai. Šiandien apie Kelmės žydų istoriją primena tik senieji žydų kapai, masinės Holokausto aukų žudynių vietos ir iš viso pasaulio į Kelmę savo protėvių šaknų ieškoti atvykstantys žydai.