Šeštasis pasakojimas iš ciklo, skirto Lietuvos žydų miesteliams – apie prie Dubysos klestėjusį Čekiškės štetlą.
Po Didžiojo gaisro 1887 m. Čekiškėje, miestelyje apie 40 km nuo Kauno, liko tik trys ugnies nepaliesti namai. Aplinkinių štetlų – Vilkijos, Seredžiaus, Raseinių – žydų bendruomenės skubiai rinko pagalbą ir siuntė vežimus su maistu nukentėjusioms šeimoms, kurių buvo daugiau nei pusantro šimto. Netrukus miestelis buvo atstatytas, taip pat ir raudonplytė sinagoga, išlikusi iki šių dienų. Iki Holokausto Čekiškėje veikė apie 20 parduotuvių ir parduotuvėlių, keturi restoranai, malūnas, lentpjūvė, dvi milo vėlimo ir karšimo dirbtuvės, dvi odų-kailių dirbtuvės, Žydų liaudies bankas, kelios jaunimo organizacijos. Silver, Vigderov, Štreichman, Finn – tai pavardės šeimų, kurių kelios kartos gyveno Čekišėkje ir ją kūrė. Čekiškietis buvo ir vieno garsiausių sionizmo lyderių Abbos-Hillelio Silverio tėvas rabinas Moše Silveris.
Čekiškės sinagogą (viršuje) nuo senosios Burlingtono sinagogos Vermonto valstijoje (JAV) skiria tūkstančiai kilometrų, vandenynas ir likimas. Nepaisant skirtumų šios XIX a. pabaigoje statytos sinagogos – tikros seserys.