Neries ir Nemuno santakoje XVII a. Radvilų įkurta privati Vilijampolės Slabada – laisva nuo baudžiavos gyvenvietė – iš pradžių buvo nedidelė ir dokumentuose vadinta kaimu, bet jau XVIII a. antroje pusėje amatais ir prekyba miestelis galėjo konkuruoti su kitapus upių esančiu Kaunu. XX a. sparčiai vystėsi pramonė. Čia iki II Pasaulinio karo veikė viena garsiausių Europos rabinų mokyklų – Slabados ješiva.

Slabadą galima būtų vadinti štetlų štetlu – daugelis jos gatvių pavadintos Lietuvos miestelių vardais – Ariogalos, Linkuvos, Betygalos, Gargždų, Josvainių, Tauragnų, Riešės, kiti pavadinimai – Vežėjų, Mėsininkų – mena čia gyvenusių ir dirbusių žmonių profesijas.

Slabados pavadinimas retai girdimas – šiandien štetlas plačiau žinomas Vilijampolės vardu, prieš II Pasaulinį karą jis tapo Kauno miesto dalimi.

Aštuntasis pasakojimas iš ciklo, skirto Lietuvos žydų miesteliams – apie Vilijampolę. P. Poderskio nuotraukoje – Slabados ješivos pastate sovietmečiu veikė fabrikas.