2000-aisiais per repeticiją Christianas Stuecklis ant pianino pasisodino geriausiai dainuojantį dešimtmetį. „Mes padainuojam ir matau, kad jo plaukai trumpi. Klausiu: tu turkų berniukas? Jis atsako: taip. Sakau, turi auginti plaukus spektakliui kaip ir kiti kaimo vaikai. O jis atsako: man čia negalima būti“, – prisimena režisierius. Tuomet jis net nenutuokė, kad po penkiolikos metų šitą istoriją linksniuos visa Bavarijos spauda.
Tai pasakojimas apie vieną nedidelį kaimą Alpėse ir jo meilę teatrui. Tiksliau vienam spektakliui, kuriame nori vaidinti beveik visi. Bet ne visiems leidžiama. Tai taip pat istorija apie tikėjimą, kančią, atjautą ir namus.