„Aš esu tokia pati mergina kaip ir visos kitos merginos, aš tiesiog turiu truputį netinkamą kūną. Nenoriu, kad žmonės galvodami apie mane, pirmiausia pagalvotų, jog Emilija yra translytė. Norėčiau tai palikti šone, nes kitu atveju aš turėčiau tiesiog prisistatyti: „Labas, aš Emilija, aš trans“. Koks skirtumas kas pas mus kelnėse, mes su socialiniu pasauliu bendraujame savo veidu“.
Emilija prieš penkis mėnesius pradėjo vartoti hormonus. Šiandien jos išvaizda neišduoda, kad ji gimė berniuku. Tačiau kiekvieną kartą jai norisi prasmegti skradžiai žemės, kai jai reikia parodyti asmens dokumentą. Jis kaskart primena, kad oficialiai – ji ne Emilija.
Ką reiškia būti translyčiu asmeniu Lietuvoje? Ir kiek drąsos prireikia sau ir aplinkiniams pasakyti, kad gimei ne tame kūne?