Atrodo, Visaginas turėjo būti pasiruošęs rimtai nelaimei kiek labiau nei kiti Lietuvos miestai. Bet kiek iš tiesų visaginiečių kasdienybėje buvo vietos mintims apie tai, kad ji gali ištikti? Vieni sako, kad tokių minčių išvis nebuvo, juk visaginiečiai gerai žinojo, kokia maža yra tikimybė. Tuo pat metu ir vyriausybė per daug neinvestavo į pasiruošimo branduolinei avarijai infrastruktūrą, tad ji pamažu buvo apleista ir virto istoriniais reliktais.
Infrastruktūra buvo sėkmingai pritaikyta ir palaikoma tik Ignalinos atominėje elektrinėje, kurią planuojama uždaryti.
Ir vis dėlto, praeitin grimztanti atominė grėsmė gali tapti kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Mat būtent Visagine gyvuoja kultūra, kurios atstovai kuria ir žaidžia tokį pasaulį, koks egzistuotų praėjus 50-čiai ar 100-tui metų nuo branduolinės katastrofos... Autorė Inga Janiulytė