Šeši vyrai sušunka „Op!”, giliai įkvepia ir garsiai iškvėpdami drauge čiumpa už neštuvais virtusio brezento. Jame guli apie 200 kg sveriantis rudasis lokys. Iki šiol jį šaukė Ąžuoliuku. Jam apie 15 metų. Beveik visą savo gyvenimą lokys praleido aptvare prie pakelės kavinės Joniškio rajone kartu su dar dviem meškomis. Kol kas jis miega ir net neįtaria, kad šiandien laukia ilga kelionė į naujus namus Italijoje.

Tai pasakojimas apie ruduosius lokius Lietuvoje ir apie juos globojančius žmones. Vieni šiuos saugomus gyvūnus laiko narvuose, moko šokti, šeria cepelinais ir siūlo maudytis vonioje. Kiti – ieško būdų kuo skubiau išvežti ten, kur yra miško, žolės, tvenkinys ir galimybė kasti. Ir tie, ir anie sako, kad myli gyvūnus.

Ką galima padaryti iš meilės meškoms?

Autorė Vaida Pilibaitytė