"Tai yra pasaulio žmonių pažinimas ir, galų gale, gilesnis tautos mąstymo pažinimas, supratimas apie pasaulį, nes kiekvienas senas žmogus, jis nugyvenęs gyvenimą. O dainas paprastai išlaiko talentingi žmonės, giliau mąstantys, daugiau suprantantys", - taip etnomuzikologė Varsa Liutkutė-Zakarienė atsiliepia apie patirtį renkant tautosaką.

Folkloro ekspedicijos tikslas – užrašyti tautosaką iš senų žmonių lūpų. Folkloro mylėtojai, ansamblių nariai ar profesionalūs muzikologai pasirenka tam tikrą kaimo vietovę ir lanko senus žmones jų pačių namuose, klausia apie jų gyvenimą, prašo padainuoti dainas ar giesmes, išmoktas vaikystėje. Tuomet jas įrašo, vėliau transkribuoja, deda į archyvus bei mokosi dainuoti patys. Šitaip liaudies kūryba nemiršta, o kaip tik atgimsta. Atradę senąsias liaudies dainas naujai jauni žmonės užmezga ryšį su protėviais ir tai jiems tampa kelrodžiu dabartyje.

Šios ekspedicijos dalyviai vyko į Punską – lietuviškiausią vietą Lenkijoje, kur puoselėjamos senosios lietuviškos tradicijos.

Autorė Teresė Bernatonytė