Radijo dokumentika

Kodas: „Europos Sąjunga“. Dešimtmetis Europos Sąjungoje – kas Lietuvoje pasikeitė? Nauji keliai, renovuotos mokyklos ir ligoninės, įgyvendinamos idėjos, kurioms anksčiau nebuvo lėšų, tačiau, ar visi pinigai išleisti prasmingai? Didžiausias dėmesys buvo skirtas žemės ūkiui – kaip tai keitė kaimą? Per šį laiką įsisavinome Europos Sąjungos paramą, tačiau, ar perėmėme kitokį gyvenimo būdą? Pagaliau – kokios Europos vizijos norime? Kodas: „Europos Sąjunga“ radijo pasakojimų ciklą pradedame jau šiandien. Ciklas tęsis visą gegužės mėnesį. Pirmasis pasakojimas Justinos Mitkaitės apie Europos Sąjungos paramą – ką su ja nuveikėme?

Kodas: „Europos Sąjunga“. Dešimtmetis Europos Sąjungoje – kas Lietuvoje pasikeitė? Nauji keliai, renovuotos mokyklos ir ligoninės, įgyvendinamos idėjos, kurioms anksčiau nebuvo lėšų, tačiau, ar visi pinigai išleisti prasmingai? Didžiausias dėmesys buvo skirtas žemės ūkiui – kaip tai keitė kaimą? Per šį laiką įsisavinome Europos Sąjungos paramą, tačiau, ar perėmėme kitokį gyvenimo būdą? Pagaliau – kokios Europos vizijos norime? Kodas: „Europos Sąjunga“ radijo pasakojimų ciklą pradedame jau šiandien. Ciklas tęsis visą gegužės mėnesį. Pirmasis pasakojimas Justinos Mitkaitės apie Europos Sąjungos paramą – ką su ja nuveikėme?

Lietuvos vaikai jau ne pirmus metus tarptautiniuose tyrimuose vadinami vienais nelaimingiausių. Psichikos sveikatos specialistai sako, kad svarbiausias dalykas jų laimei – geri santykiai su tėvais. Tyrimai taip pat rodo, kad, nors vaikai iš tėvų sulaukia reikiamos pagalbos, tačiau meilės šeimose vis dar per mažai. Kodėl?

Ieškant, kaip spręsti vieną ar kitą visuomenėje opią problemą, jos pradžios ir kartu sprendimo būdų dažnai ieškoma mokykoje. Sakoma, kad būtent mokykla yra visuomenės atspindys. O kokia ji šiandien? Kokia karta joje auga, kaip ji mokoma? Gruodžio 8-osios laidoje kalbėjome apie mokykloje vaikų patiriamas patyčias – jos įrašytos mokykloje spręstinų problemų sąrašo viršuje. Šįkart kalbėsimės apie Mokytojus. Kokie jie turėtų būti, kad mokiniai jų pamokomis vadovautųsi visą gyvenimą, svarbiausia – laimingą ir sąmoningą gyvenimą?

Sveika mityba šiandien dažnai siūloma kaip atsakymas daugybės ligų kamuojamai visuomenei. Ar atsakymas yra oficialiose mitybos piramidėse, ar norint jį rasti tenka eiti į užribį? Tokį klausimą šiandien keliame paskutinėje laidų ciklo apie maistą ir mitybą dalyje.

Į diskusijas, koks mitybos būdas – kelias į sveikatą, šiandien vis labiau įsitraukia mokslas, pramonė, politikai ir visuomenė. Jeigu „maistas yra vaistas“, ar yra panacėja nuo visų ligų – dažnai keliamas klausimas. Vieni sako, – „mėsa būtina“, kiti siūlo „valgyti augalus“. Ar viena mitybos teorija gali tikti visiems? Kokias bendras tiesas galima rasti įvairiuose siūlymuose, ką ir kaip valgyti?

Mitybos specialistai sako, kad Lietuvos gyventojų mityba tarsi „apversta piramidė“ – daugiausiai suvalgoma to, ko reikėtų mažiausiai ir atvirkščiai. Dėl netinkamų įpročių šiandien kas antras žmogus Lietuvoje sveria per daug. Ir tai, nevardijant įvairių su mityba siejamų susirgimų, greičiausiai galima būtų pavadinti labiausiai matomu dabartinės mitybos atspindžiu.

Koks lėkštės turinys būtų sveikas, žino ne vienas, tačiau tai gyvenimo būdu paverčia tik nedidelė dalis žmonių.

Sveika mityba šiandien dažnai siūloma kaip atsakymas daugybės ligų kamuojamai visuomenei. Tačiau, kas yra sveika? Tęsiame praėjusią savaitę „Radijo dokumentikoje“ pradėtą diskusiją.

Pastebima, kad eilės ilgėja ne tik prie greitojo maisto, vis daugiau atsiranda tokių, kurie lėtai renkasi produktus, domisi, ką valgo. Žodį „sveikas“ šiandien plačiai naudoja maisto gamintojai – tiek stambios pramonės įmonės, tiek smulkūs šeimos ūkiai, tačiau kuo labiau pasitikima ir kodėl?

Sveika mityba šiandien dažnai siūloma kaip atsakymas daugybės ligų kamuojamai visuomenei. Su mityba siejamos tokios ligos kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių susirgimai, diabetas, antsvorio bei kitos sveikatos problemos. Tačiau, kas yra sveika mityba? Žodį „sveikas“ šiandien plačiai naudoja maisto gamintojai – tiek stambios pramonės įmonės, tiek smulkūs šeimos ūkiai. Mokslininkai ieško būdų, kaip kurti sveikatai palankesnį maistą ir taip sumažinti išlaidas žmonių gydymui.

Kad maistas gali būti vaistas šiandien sutariama, tačiau, koks maistas gydo? Ar atsakymas yra oficialiose mitybos piramidėse, ar norint jį rasti tenka eiti į užribį? Tačiau net ir žinant, kad kelias į sveikatą kiekvienam gali būti skirtingas, retas ryžtasi jo ieškoti – dauguma valgo per riebiai, per sūriai ir per saldžiai, o kas antras gyventojas Lietuvoje dėl to sveria per daug – ir tai tik labiausiai matoma šiandienos mitybos įpročių pasekmė – konstatuoja mitybos specialistai.

Apie tai kalbėsime keturis sekmadienius iš eilės. Pirmoji laida skirta maisto pramonei. Kodėl ji kritikuojama? Ar mokslininkų kuriami sveiko maisto receptai pasiekia parduotuves, ar lieka tik laboratorijose?

Vilniaus getas.

Šiaulių ir Kauno getai.