Radijo dokumentika

Žydų istorija.

Prieš 80 metų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno pilotuotas skrydis išlieka vieną ryškiausių Lietuvos istorijos legendų.

Šiandien kas antras žmogus Lietuvoje, pasak specialistų, sveria per daug. Ir tai, nevardijant įvairių su mityba siejamų susirgimų, greičiausiai galima būtų pavadinti labiausiai matomu atspindžiu to, ką kasdien suvalgome.

Koks lėkštės turinys būtų sveikas, žino ne vienas, tačiau tai gyvenimo būdu paverčia tik nedidelė dalis žmonių.

Šį kartą „Radijo dokumentikoje“ sėdame prie stalo ne valgyti, o mėginti suprasti savo mitybos įpročius ir jų įtaką tam, kaip jaučiamės.

Europos Sąjunga jau keletą metų bando rasti sutarimą, ar verta leisti pačioms šalims pasirinkti auginti joms savo žemėje genetiškai pakeistus augalus ar ne, nepriklausomai nuo to, ar tokį sprendimą galima pagrįsti moksliškai. Be diskusijų auginti ar neauginti ne pirmus metus tarp Bendrijos narių svarstoma ir – žymėti ar nežymėti genetiškai modifikuotais pašarais šertų gyvūnų produktus. Pasaulio žemėlapyje, kuriame genetiškai modifikuotų laukų plotai plečiasi, Europa iki šiol buvo laikoma „BE GMO zona“, tačiau pastebima, kad jos kartelė po truputį leidžiasi žemyn ir požiūris laisvėja. Pasaulio sveikatos organizacija, Europos maisto saugos tarnyba, kitos institucijos, kurių rekomendacijomis vadovaujasi Pasaulio prekybos organizacijos narės, sako: genetiškai modifikuoti organizmai saugūs ir jų rizika ne didesnė nei tradicinio maisto. Tuomet kodėl ypač europiečiai, tarp jų ir Lietuvos gyventojai, nelabai noriai šiuos produktus deda į savo lėkštes?

Ne pirmus metus žaliųjų organizacijos kelia klausimus ar nevertėtų ant mėsos, žuvies, pieno produktų ir kiaušinių uždėti ženklo – išauginta be genetiškai modifikuotų organizmų ir taip pat aiškiai atskirti, kuriuose ūkiuose tokie pašarai naudojami, kuriuose – ne.

Laidoje apie veiklą, kuri vadinama – viešinimu ir kuriai valstybė skiria 5 proc. savo išlaidų.

Statistika rodo, jog valdžios institucijos apie 5 proc. savo išlaidų skiria viešinimo paslaugoms pirkti – reklamos, straipsnių, laidų, reportažų kūrybai ir skelbimui žiniasklaidoje, mokymų ir renginių organizavimui, informacijos ir viešinimo strategijos parengimui, žiniasklaidos stebėsenos, tyrimų, plakatų, lankstinukų, kitų leidinių gamybai, interneto tinklalapių sukūrimui ir kt.

Daugiau išleidžiama tik statybos darbams, elektros energijai, kurui, transportui ir medicinai.

Kai kurių viešinimo paslaugų pirkimo konkursų vertės siekia milijonus litų – jie tapo arena, kurioje susitinka politikų, biurokratų, ryšių su visuomene ir reklamos agentūrų atstovų bei žiniasklaidos savininkų interesai.

Radjio dokumentiką parengė Inga Janiulytė.

Apie bendruomenę, kurioje gyvenimu dalinasi sveikieji ir proto negalią turintys žmonės.
Arkos bendruomenė atsirado beveik prieš penkis dešimtmečius Prancūzijoje, o Lietuvoje jos pirmieji ir kol kas vieninteliai namai Čekoniškėse netoli Vilniaus gyvuoja jau 8-rius metus.

Apie bendruomenę, kurioje gyvenimu dalinasi sveikieji ir proto negalią turintys žmonės.
Arkos bendruomenė atsirado beveik prieš penkis dešimtmečius Prancūzijoje, o Lietuvoje jos pirmieji ir kol kas vieninteliai namai Čekoniškėse netoli Vilniaus gyvuoja jau 8-rius metus.

„20 atkurtos nepriklausomybės metų su LRT“.
Kokius mąstymo pokyčius atspindi mūsų kalba? Ar tiesa, kad kalbėti tarmiškai gali būti madinga ir ar prie kalbos spėja prisitaikyti kompiuterus?