Praėjus 30 metų nuo Černobylio atominės elektrinės 4-ojo reaktoriaus sprogimo, išlieka daugybė neatsakytų klausimų. Iki šiandien medikai nesutaria, kokį poveikį sveikatai padarė pasklidusi radiacija.
Oficialiai skelbta, kad dėl katastrofos žuvo apie 50 žmonių. Tačiau įvairiais duomenimis skaičiuojama, kad avarija paveikė apie 7 milijonus gyventojų, o radioaktyviomis medžiagomis buvo užteršta 17 valstybių, tarp jų ir Lietuva.

Kaip šiandien gyvena tie, kurie pirmieji stojo į kovą su nematomu priešu? Daugiau kaip pusė milijono žmonių iš tuometinės Sovietų sąjungos buvo pasiųsti likviduoti Černobylio avarijos padarinių ir susidūrė su mirtinu radiacijos pavojumi. Avarijos likvidavime dalyvavimo apie 7 tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Ką Černobylis reiškia tiems, kurie sprogusį reaktorių matė iš arti? Ką jie išgyveno tokios avarijos akivaizdoje?

Sukanka šimtas metų nuo tada, kai airiai ginkluotu sukilimu Dubline paklojo pamatus savo valstybingumui. 1916-ųjų balandžio 24-ąją priešais Dublino centrinį paštą buvo perskaityta proklamacija, skelbianti apie Airijos atsiskyrimą nuo Didžiosios Britanijos. Pirmo pasaulinio karo metais vykęs Velykų sukilimas laikomas viena svarbiausių datų Airijos istorijoje. Valstybės šimtmečio proga – LRT Radijo dokumentika apie istorinį Velykų sukilimą ir lūkesčius, kuriais Airija gyvena šiandien.

Sukanka šimtas metų nuo tada, kai airiai ginkluotu sukilimu Dubline paklojo pamatus savo valstybingumui. 1916-ųjų balandžio 24-ąją priešais Dublino centrinį paštą buvo perskaityta proklamacija, skelbianti apie Airijos atsiskyrimą nuo Didžiosios Britanijos. Pirmo pasaulinio karo metais vykęs Velykų sukilimas laikomas viena svarbiausių datų Airijos istorijoje. Valstybės šimtmečio proga – LRT radijo dokumentika apie istorinį Velykų sukilimą ir lūkesčius, kuriais Airija gyvena šiandien. Autorius L. Kivita

Neseniai vykę mokytojų streikai sukėlė diskusijų bangą dėl mokytojo darbo principų, užimtumo, atlyginimo ir daugybės kitų dalykų.
Radijo dokumentikoje – žvilgsnis į kasdienį mokytojo darbą, rutina tapusius iššūkius, tvarkaraštį ir laisvalaikį iš arti. Pasakojimas truks tiek, kiek trunka pamoka – 45 minutes. Per jas taip pat girdėsite ir svarstymų apie švietimo sistemą.

Paskutinis pasakojimas iš LRT radijo dokumentinių laidų ciklo apie migraciją „Sienos ir žmonės“. Gruodžio mėnesį žurnalistai analizavo migracijos krizės priežastis ir pasakojo Italijoje ir Vokietijoje sutiktų pabėgėlių istorijas. Taip pat kalbino pabėgėlius, jau gyvenančius Lietuvoje.

Patys pabėgėliai apklausose sako, kad integracijos kliūtys mūsų šalyje jiems atrodo neįveikiamos. Vaida Pilibaitytė domėjosi, kodėl pagal migrantų integracijos politikos indeksą mūsų šalis užima vieną žemiausių vietų.

LRT radijas tęsia dokumentikos ciklą apie migraciją „Sienos ir žmonės“. Baiminamasi, kad penktus metus besitęsiančio konflikto Sirijoje artimiausiu metu dar nepavyks išspręsti. Į Europą plūstant pabėgėliams, Bendrijos šalys narės ieško būdo, kaip spręsti krizę ir padėti žmonėms.

Lietuva jau šį mėnesį sulaukė pirmųjų perkeltų asmenų. Specialistai nuogąstauja, kad nei šalies visuomenė, nei institucijos dar nėra tam pasirengę. Ko reikia, kad pabėgėliai Lietuvoje pradėtų gyvenimą iš naujo?

Ketvirtojoje ciklo dalyje Adomas Šimkus domisi, kaip gyvena tie, kuriems prieglobstis Lietuvoje jau ankščiau buvo suteiktas. Tai žmonių istorijos apie juos pačius: kas ir iš kur jie, kokie jų džiaugsmai ir vargai bei galiausia – ko jie tikisi ateityje?

LRT radijas tęsia dokumentinių laidų ciklą apie migraciją – „Sienos ir žmonės“. Į Europą plūstant pabėgėliams, Bendrijos šalys narės ieško būdo, kaip spręsti krizę ir padėti žmonėms. Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskelbė, kad – Vyriausybė ketina gerokai sumažinti į šalį atvykstančių pabėgėlių skaičių. Vien šiemet Vokietija registravo milijoną prieglobsčio prašytojų. Apie tai trečioji ciklo dalis. Ko iš Vokietijos tikisi pabėgėliai ir kaip juos priima patys vokiečiai? Tuo Miunchene domėjosi Giedrė Trapikaitė.

LRT radijas tęsia dokumentinių laidų ciklą apie migraciją „Sienos ir žmonės“. Nuo šiandien kiekvieną gruodžio antradienį „Ryto garsuose“ tokiu metu girdėsite mūsų žurnalistų parengtus pasakojimus, kuriuose – istorijos pamokos ir pabėgėlių istorijos iš Lietuvos bei kitų šalių.
Prognozuojama, kad penktus metus besitęsiančio konflikto Sirijoje artimiausiu metu nepavyks išspręsti. Į Europą plūstant pabėgėliams, Bendrijos šalys narės ieško būdo, kaip spręsti krizę ir padėti žmonėms. Lietuva pirmųjų perkeltų asmenų laukia jau sausį. Specialistai nuogąstauja, kad nei šalies visuomenė, nei institucijos dar nėra tam pasirengę. Kas reikia, kad pabėgėliai pradėtų gyvenimą iš naujo? Tai – antroji dokumentikos ciklo dalis. Kolegė Indrė Anskaitytė lankėsi Italijos saloje Sicilijoje, kuri tapo prieglobsčiu šimtais tūkstančių migrantų. 2/3 pabėgėlių į Įtaliją atvyksta iš skurdo ir neramumų lydimos Afrikos. Kokius kelius turi nueiti migrantai, kad pasiektų išsvajotąją Europą? Ir kokia realybė juos pasitinka Italijoje?

LRT radijas pradeda dokumentinių laidų ciklą apie migraciją „Sienos ir žmonės“. Nuo šiandien kiekvieną gruodžio antradienį „Ryto garsuose“ tokiu metu girdėsite mūsų žurnalistų parengtus pasakojimus, kuriuose – istorijos pamokos ir pabėgėlių istorijos iš Lietuvos bei kitų šalių.
Prognozuojama, kad penktus metus besitęsiančio konflikto Sirijoje artimiausiu metu nepavyks išspręsti. Į Europą plūstant pabėgėliams, Bendrijos šalys narės ieško būdo, kaip spręsti krizę ir padėti žmonėms.
Lietuva pirmųjų perkeltų asmenų laukia jau sausį. Specialistai nuogąstauja, kad nei šalies visuomenė, nei institucijos dar nėra tam pasirengę. Kas reikia, kad pabėgėliai pradėtų gyvenimą iš naujo?
Tai – pirmoji ciklo dalis. Lukas Kivita domėjosi, kas sukėlė migrantų krizę, kuri vadinama didžiausia po Antrojo pasaulinio karo.

Senėjimas vadinamas vienu didžiausių žmonijos iššūkių. Po dešimtmečio kas penktas europietis bus vyresnis nei 65-erių, o šimtmečio viduryje pirmą kartą istorijoje vyresnio amžiaus žmonių bus daugiau nei jaunų. Todėl neišvengiamai tenka pergalvoti, kaip tokioje visuomenėje turėtų veikti švietimo sistema, darbo rinka ir sveikatos apsauga? Lietuvos visuomenė šiuo metu yra kiek jaunesnė už Europos Sąjungos senbuves. Tačiau senėjimo pagreitis yra didesnis nei kitur, iš dalies ir dėl emigracijos. Taigi, ką mums reiškia senatvė? Kaip jaučiamės, ką veikiame, kaip į mus žvelgia kiti? Tuo domisi LRT radijo žurnalistai, rengiantys dokumentikos ciklo „65+“ pasakojimus. ŽuŽivilė Kropaitė pasakoja apie iššūkius, su kuriais ieškodami darbo susiduria vyresni žmonės ir apie skirtingas darbo sampratas senstant. Senjorai ir kai kurie specialistai pastebi, kad vis dėlto jaunystės kultas Lietuvoje vis dar yra labai išplitęs. Aptarnavimo srityje norėję įsidarbinti žmonės pasakoja dažnai susidūrę su diskriminacija, nes kai kurie darbdaviai tiesiai pasakydavo, kad ieškomas žmogaus iki 30–35 metų amžiaus, o vyresni žmonės nepriimami dėl išvaizdos.